„Man labai patinka knygos. Labai patinka pasakos ir visokios istorijos.Ypač – keistos. Patinka įsivaizduoti, kaip jos atrodo. Kai jas girdi arba skaitai. Visada patiko“, - kalbėjo dailininkė Lina Dūdaitė spalio 14 dieną lankydamasi Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešojoje bibliotekoje ir Gruzdiškės filiale, kur susitiko su mažaisiais bibliotekos skaitytojais ir pravedė jiems kūrybines valandėles.

Nuo vaikystės mėgusi piešti, lankiusi meno mokyklą ir 1998 m. baigusi grafinį dizainą Kauno Dailės Akademijoje, Lina Dūdaitė iliustravo jau septynetą vaikams skirtų knygų, iš kurių net trys buvo ypatingai įvertintos. 2009 m. Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius įteikė gražiausios metų knygos apdovanojimą už iliustracijas G. Beresnevičiaus knygai „Kaukučių šeimynėlė“ („Nieko rimto“, 2008). 2009 m. Talino trienalėje dailininkei įteiktas diplomas už iliustracijas Luiso Sepulvedos knygai „Apie žuvėdrą ir katiną, kuris išmokė ją skraidyti“ („Nieko rimto“,2008). Už pastarosios knygos iliustracijas 2010 metais dailininkė buvo įtraukta į Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) garbės sąrašą. O 2012 metais jai įteikta premija Lietuvos knygos meno konkurse už iliustracijas knygai „Pasakos. Broliai Grimai“.

Dailininkės iliustracijoms būdingi įtaigūs personažai, savita aplinka, reikalingi siužeto momentai išryškinami netikėčiausiomis detalėmis, o iliustracijos puikiai perteikia teksto nuotaikas. Naudodama klasikinį piešimo būdą bei kruopščiai išpiešdama smulkiausias detales, dailininkė sukuria užburiantį magišką piešinį, todėl savo piešiniais prie knygos patraukė ne vieną vaiką.

Kūrybinių valandėlių dalyviai su dideliu susidomėjimu klausėsi dailininkės pasakojimo apie tai, kaip ji sumano ką nors pavaizduoti, nuo ko pradeda kurti knygos ilustracijas, ar visas knygas imasi iliustruoti. Vaikai sužinojo, kad viešniai labiausiai patinka klasikiniai dailininko įrankiai – popierius, pieštukas ir guašas, nes jie suteikia galimybę būti smulkmeniškai, fotografiškai tiksliai ir nieko nepraleisti. Tai kaip žaidimas – priversti pieštuką padaryti tai, ko nori. Vaikai buvo pasirengę nedelsiant imtis šio kūrybinio žaidimo. Pirmiausiai jie kartu su dailininke kūrė savo rankų darbo knygutes – lankstė, karpė, klijavo. O po to ėmėsi jų dekoravimo ir tekstų kūrimo. Visi sulaukė dailininkės patarimų ir pagyrimų.

L. Dūdaitės nuomone, „iliustracija – tai bendravimo forma, vaizduotės lavinimas, akiračio plėtimas, skirtingų kūrybos formų kontaktas, asmeninė išraiškos forma. Iliustracija kaip rūbas, su kuriuo iliustratorius išleidžia pasaką pasižmonėti. Ir nuostabu, kaip skirtingai gali atrodyti ta pati istorija „aprengta“ skirtingų kūrėjų“.

                                Raseinių Marcelijaus Martinaičio viešosios bibliotekos

                                vaikų literatūros skyriaus vedėja Jolanta Gudeikytė